švokšti

švõkšti, -čia, -tė Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Brt; Rtr, L 1. intr. BŽ622, Kpr ošti, ūžti, šniokšti: Švõkščia medžiais Rod. Švokščia žalia giria Krp. Liepa kasdien švokščia savo plačiai iškerėtomis šakomis, šlama žaliais sultingais lapais V.Krėv. Pušys švokštė nuo vėjo rš. Žiūrai – tik lietus ir švõkščia Drsk. Upė, pavirtusi ežeru, švokščia, teškendama vandens perteklių per užtvankos briauną rš. Švokščia mendrynas, ūžia pušynas, manų brolelių kap nėr, tep nėr LTR(Žrm). | Alus švõkščia (pukši, burbuliuoja rūgdamas) Dglš. 2. intr. Knt sunkiai kvėpuoti, šniokštuoti: Jai gerklė įdėta buvo, tai švõkščia, būdavo, švõkščia Slm. Atpuolė parilsęs, tik švõkščia, pūtuoja baisiausiai Rs. Lokys švõkšdamas kopė nuo šakos ant šakos NdŽ. Švykšta švokšta amžiaus gale žmogus susidirbęs Šts. Teip arklys pradėjo švõkšt, kad už varsto galėjo girdėt Šts. Jeigu pavaserį pirma pamatai varlę, o ne skruzdėlę, tai sirgsi, švokši ir pūtuosi visus metus kaip varlė Pnd. 3. tr., intr. Kp, Km, An, Ign užkimusiu balsu kalbėti, šnypšti: Jis visada švõkščia kaip apkimėlis NdŽ. Kad ji žodžio negali ištart – tik švõkščia Nmn. Švokščia kap gaigalas Mrs. Ką jis čia man švõkštė, nei suprast negalėjau Pžrl. Kiba jau jis mirs, ba nešneka, o tik pro lūpas švokščia Lš. Jeronimas, sukandęs dantis, švokščia Onai tiesiai į veidą: – Neapkenčiu jo! V.Bub. Gaudė burna orą ir vėl švokštė gargaliavo savo giesmę A.Vien. ║ pakuždomis sakyti: Ana švokšte pašvokštė, t. y. pasakė paslaptę J. Prisikišus švõkštė švõkštė jai į ausį Gs. Švõkščia (bamba, niurzga), kad prastai gydžia, nežiūri Adm. ║ neaiškiai kalbėti, švepluoti: Dantes sudėti – švõkščia Drsk. 4. tr., intr. KzR, Alk, Ilg šnek. niekus kalbėti, pliaukšti: Ką tu čia man švokštì nebūtus daiktus Skr. Žmonės švõkščia, kad tu sergi Prn. Kai jis ateina, tai švõkščia švõkščia, net nusibosta klausytis Šk. 5. intr. tarmiškai kalbėti: Aš ne tep švokščiù kap jūs Kb. 6. intr. Kos55, Tr išduoti duslų, šnypščiantį garsą: Švokščia dumplės kiauros, kad pagenda, t. y. kad dvasia eita J. Tavo dumtuvė kiaura švõkščia On. Kap muša valandas, švõkščia [laikrodis] Bn. Švõkščia, tuoj užvirs arbota Žln. Čia virdulys pradėjo švokšti E.Miež. Jo plaučiai jau visiškai švõkščia, kaip dumtuvės Paį. Jos balsas švokščia – užkimo ir išsigando moteriškė rš. 7. intr. NdŽ gadinti orą, smardinti. 8. tr. NdŽ stelbti, gožti: Medžiai javus švõkščia DŽ¹. 9. tr. smarkiai lieti: Ka pareidavo [rugių kirtikai], tai mergaitės imdavo už kampo kur nor aplaistyt: švõkšdavo vandenį teip Tlž. \ švokšti; įsišvokšti; iššvokšti; nušvokšti; pašvokšti; prašvokšti; prišvokšti; sušvokšti; užšvokšti